Projekto problema ir poreikis

Korupcijos prielaidų teismų sistemoje apžvalga

Oficialūs duomenys patvirtina, kad jaunimas (iki 29 m. amžiaus) yra pasyvus įgyvendindamas savo konstitucines teises dalyvaudamas viešojo valdymo procesuose. Tai galime pastebėti vertindami naujausius Eurobarometro apklausų rezultatus: tik 4 iš 10 apklaustųjų mano, kad jų balsas turi įtakos Europos Sąjungoje. Daugiau nei pusė respondentų mano priešingai. Be to, Europos žemynas kenčia nuo žemo rinkėjų aktyvumo – pavyzdžiui, paskutiniai Europos parlamento rinkimai (2014) buvo mažiausiai aktyvūs per visą Parlamento rinkimų istoriją.

Tokia tendencija pasireiškia ir nacionaliniu mastu. Paskutinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu (2016) prie balsavimų dėžių savo nuomonę išreiškė tik 37.8% jaunų žmonių. Daugiau nei pusė jaunų asmenų susilaikė. Todėl naujai išrinktame Seime nėra pakankamai atstovaujami šios visuomenės dalies interesai. Akivaizdu, kad dalyvavimas viešojo valdymo gyvenime yra kertinis demokratinės ir pilietinės visuomenės elementas. Tačiau statistika rodo, jog didelė dalis Kauno raj., Kėdainiu raj., Trakų raj., Marijampolės, Elektrėnų, Jonavos rajono, Utenos rajono savivaldybėse esančių gyvenviečių jaunimo šiuo metu yra pilietiškai pasyvūs ir nesinaudoja savo konstitucinėmis teisėmis dalyvauti viešojo valdymo planavimo, įgyvendinimo ar stebėsenos procesuose. Tai vyrauja ir kituose regionuose, tad ši problema turi būti sprendžiama.

Pasyvus elgesys lemia tai, kad tarp šios amžiaus grupės asmenų nesusiformuoja pilietinis ryšys su valstybe. Tokio ryšio nebuvimas prisideda prie įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Pirma, žmogus, neturėdamas pilietinės atsakomybės, nebus aktyvus visuomenės pilietis, neįsitrauks į regioninius ar nacionalinius renginius bei pilietines akcijas, kurių metu jis gali prisidėti prie savo ir savo aplinkos tobulinimo, bendros gerovės ir miesto įvaizdžio stiprinimo. Antra, toks asmuo nėra reiklus savo išrinktiems savivaldos ar Seimo politikams, o situacija, kuomet gyventojai iš politikų nereikalauja atsakyti už savo rinkiminius pažadus veda prie populizmo stiprėjimo. Trečia, mažas šios visuomenės dalies pilietinis aktyvumas lemia tai, kad įstatymų leidybos institucijose neproporcingai labiau yra atstovaujami rinkimuose aktyvių grupių (pvz. pensinio amžiaus ar bedarbių), o ne jaunimo interesai, nes būtent aktyviau balsuojantiems rinkėjams nori įtikti politikai. Tokie socialiniai netolygumai turi būti sprendžiami.
Apibendrinant, pagrindinė projektu sprendžiama problema yra mažas jaunimo (iki 29 m.) gyvenančių regionuose aktyvumas viešojo valdymo procesuose.
Šiai problemai spręsti projektas parengtas remiantis ekspertine Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios narystės Lietuva siekia, medžiaga. Projektas taip pat atitinka ir LR Vyriausybės vykdomą politiką, kuria siekiama įtraukti vietos bendruomenes į valdymo procesus (LR Vyriausybės programos 69 punktas).

Problema ir poreikis

Klasikinis korupcijos teismų sistemoje atvejis yra teisėjų kyšininkavimas. Tačiau tai yra tik viena korupcijos forma. Korupcijai priskirtina visų formų netinkama įtaka, kuri turi reikšmės teisėjo nepriklausomumui. Šioje veikloje gali dalyvauti bet koks teismų sistemos subjektas, įskaitant ir advokatai. Pavyzdžiui vienas iš teisėjų veiklos vertinimo elementų yra sprendimų palikimo nepakeistais apeliacinėje instancijoje skaičius. Kuo daugiau sprendimų lieka nepakeistų – tuo geriau teisėjas vertinamas. Teisėjų tarpusavio įtaka vieni kitiems – taip pat korupcijos forma. Korupcijos suvokimas teismų sistemoje mažina pasitikėjima visa teisine valstybe. Nepasitikėjimas advokatais ar teismų sistema lemia situacijas, kada žmonės toleruoja savo teisių pažeidimus, negina savo teisių teisme, nes netiki sistema. Tokiu būdu kalti asmenys lieka nebaudžiami. Net pavieniai atvejai būna plačiai nušviečiami žiniasklaidoje, o girdėtos istorijos aptarinėjamos tarp visuomenės grupių, todėl korupcijos suvokimas nagrinėjant bylas daro žalą ir advokatų profesijos reputacijai.

Šiuo projektu siekiama sukurti poveikį teismų ir advokatų bendros veiklos sankirtoje, t.y. nagrinėjant bylas ir priimant teismų sprendimus. Korupcijos prielaidos yra didesnės tuose santykiuose, kur asmenis sieja bendri ryšiai, ilgai trunkančios pažintys. Todėl didesnė tikimybė, kad korupcija teismuose gali pasireikšti dalyvaujant ne bylos šaliai, bet šalies atstovui (advokatui ar advokato padėjėjui), kurį su teisėju gali sieti tai, jog kartu studijavo teisę universitete, yra pažįstami bendrų teisininkams skirtų konferencijų ar teisininkus vienijančių draugijų veiklose. Galų gale – ryšiai susiformuoja ir per ilgus metus dirbant ginčų advokato darbą, bendraujant prieš ar po posėdžio.

Korupciją teismuose galima išskirti pagal siekiamą tikslą: (a) Siekiama palankaus galutinio teismo sprendimo (tenkinti ieškinį/pareiškimą iš esmės, atmesti ieškinį, priimti išteisinamąjį nuosprendį); (b) Siekiama palankesnio galutinio teismo sprendimo (sumažinti baudą, taikyti mažesnę sankciją, taikyti ieškinį iš dalies); (c) Siekiama palankesnės teismo nutarties, kuria neišsprendžiama ginčo esmė (taikyti/netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atidėti teismo posėdį, neprijungti įrodymų ar kt.).

Kitas skirstymo būdas – pagal inicijuojantį subjektą: (a) Inicijuoja teisėjas; (b) Inicijuoja bylos šalis; (c) Inicijuoja advokatas. Pastaruoju atveju egzistuoja tikimybė, kad advokatas savo atstovaujamam gali perduoti neteisingą informaciją, neva byla bus pralaimėta, nebent teisėjas gaus kyšį. Gautą kyšį advokatas gali arba iš tiesų perduoti teisėjui, arba pasilikti sau. Tuo atveju, jeigu byla laimima – advokatas pinigus pasilieka. Jeigu pralaimi – grąžina atstovaujamajam pasakydamas, kad kita šalis sumokėjo daugiau arba, kad teisėjas atsisakė.

Sprendimo būdai

Projektu siekiama prisidėti prie korupcijos paplitimo mažinimo teismų ir teisėsaugos institucijų veikloje. Projekto rėmuose bus dirbama su advokatais, advokatų padėjėjais. Siekiant efektyvaus lėšų naudojimo, visų pirma, bus atliekamas nuodugnus tyrimas nustatantis pasitaikančias korupcijos formas ir tikslinės grupės korupcijos vertinimą. Jo pagrindu bus teikiami siūlymai advokatų tarybai dėl advokatų etikos kodekso ir advokatų kvalifikacijos egzamino papildymo. Tyrimo pagrindu bus parengiama medžiaga ir organizuojamas teminių mokymų ciklas, elektroniniai kursai su užduotimis bei viešinimo kampanija.

Rezultatai

Projektas yra naudingas ir būtinas tuo, kad iki šiol advokatai ir advokatų padėjėjai nedalyvavo jokiuose panašiuose su korupcijos suvokimu ir prevencija susijusiuose projektuose. Planuojama, kad po projekto veiklų proceso šalių atstovai visiškai atsiribos nuo netinkamos įtakos teisėjams, aktyviais veiksmais formuos savo klientų požiūrį apie korupcijos netoleranciją teismuose kai korupcijos iniciatyva ateina iš kliento, stebės ir informuos apie galimą kitos ginčo šalies neteisėtą įtaką teisėjui.